- švataruoti
- švatarúoti, -úoja, -ãvo intr. NdŽ, DŽ1, Srv, švàtaruoti, -uoja, -avo 1. Srv neaiškiai, nesuprantamai kalbėti, marmaliuoti: Nei šiaip, nei teip švàtaruoja Grž. Vokiškai švatarúoja – nieko negali suprast! Jnšk. Galiu i daba da latviškai švàtaruot Slč. Žydai švatarúo[ja] J. 2. NdŽ kuo nors mosuoti, švaistytis: Nešvatarúok čia su botkočiu, da kam akis išbadysi Ėr. Ko čia švàtaruoji su šluota! Škn. \ švataruoti; pašvataruoti; susišvataruoti
Dictionary of the Lithuanian Language.